Pastatų naudotojai privalo statinius naudoti pagal paskirtį. Tačiau įstatymuose numatyta NT paskirties keitimo situacijų. Tuomet NT paskirties keitimas vykdomas vadovaujantis Statybos įstatymu ir Statybos techniniu reglamentu. Neapsigaukite, tai nėra lengvas ar pigus procesas.
NT paskirties keitimas pradedamas paruošus ir architektui patvirtinus patalpų paskirties keitimo projektą. NT Registre kadastro duomenys keičiami NT savininkui pateikus prašymą ir pateikiant matininkų parengtus dokumentus, Statybos ir statinio paskirties keitimo deklaraciją. Tačiau ir tokiu atveju, NT paskirtis nurodo, kokios paskirties patalpos vyrauja pastate, o dažniausiai keičiama tik 49 proc. patalpų paskirties. Kitu atveju, privaloma keisti žemės sklypo paskirtį, paruošti sklypo detalųjį planą.
Ar yra galimybė pakeisti žemės sklypo paskirtį, priklauso nuo Savivaldybės patvirtinto Bendrojo plano, tačiau jeigu tokios galimybės nėra, NT savininkas susiduria su keblumais. Iki šiol, vienos iš populiariausių paskirties keitimo procedūrų buvo bandymas ūkio pastatų ir sklypų paskirtį pakeisti į namų valdos. Kadangi žemės ūkio paskirties sklype statinių statyti negalima, buvo bandoma apeiti procedūras, tiesiog išsiimant ūkininko pažymėjimą ir žemės ūkio paskirties sklypuose statyti NT įregistruotą kaip ūkininko sodybą.
Anot tarptautinių NT įmonių konsultanto, NT brokerio Edvardo Griškevič, to daryti nerekomenduojama, nes tokie apėjimai visada turi nemažai apribojimų, o nuo šių metų liepos 1 d. reikalavimai dar labiau sugriežtėjo. „Ūkininko sodyba gali būti statoma nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties sklype, kurio plotas yra nemažesnis nei 2 hektarai, išskyrus atvejus, kuomet teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta kitaip. Tokį pastatą statyti ir jame gyventi galėtų tik ūkininkas, kuris žemės ūkio veikla verčiasi netrumpiau nei 3 metus”, – primena E. Griškevič.
NT pardavėjai ir pirkėjai taip pat turi būti atidūs ir parduoti NT Vilniuje ar įsigyti NT tik pagal realius lūkesčius atitinkančią paskirtį. Visai neseniai spaudoje buvo aptartos net kelios rezonansinės bylos, kuriose vystytojai statė NT Vilniuje ir juos įregistravo kaip ūkio paskirties statinius. Pirkėjams žadėdami pakeisti statinių paskirtį vos tik baigus statybas. Tačiau Statybos inspekcijai atlikus patikrinimus, išaiškėjo, kad statiniai buvo pastatyti nesilaikant gyvenamiesiems statiniams keltų reikalavimų. Todėl ne tik, kad nebuvo leidžiama vykdyti NT paskirties keitimo procedūrų, tačiau ten jau spėję įsikurti gyventojai sumokėjo baudas, siekiančias nuo 1 448 eur. iki 7 240 eur., paskirtas pagal Statybos įstatymo 59 str. pažeidimą.
E. Griškevič sako, kad savivaldybės sudarydamos bendruosius planus su kitais Teritorijų planavimo dokumentais nurodo bendrąsias gaires, todėl rekomenduojama jų laikytis ir NT pirkėjams, ir NT pardavėjams. Tarkim, daugiabučių statyboms paskirtoje teritorijoje dažniausiai yra numatomi ir infrastruktūros gerinimo projektai, dviračių takai, mokyklų renovacijos projektai. Savivaldybės kuria infrastruktūrą gyventojams, o komercinės paskirties sklypams, kurie yra prie judrių gatvė dėl puikaus susisiekimo, keliami visai kiti reikalavimai. Todėl visada verta pasitikėti savivaldybių Architektūros ir miesto planavimo skyrių specialistais. Jeigu dvejojate ar turite klausimų, pravartu kreiptis į NT konsultantus. Konsultacija nieko nekainuoja, tačiau padeda sutaupyti daug laiko, nervų ir pinigų.
Daugiau informacijos:
NT brokeris
Edvardas Griškevič
+370 648 08069
edvardas.griskevic@urbanestate.lt
*https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.79911/AkOuDcLGHD