Nors ir iki šių metų sausio 1 d. galiojo daugybė reikalavimų bei prievolių statytojams, tarkim, dėl pastato paslėptų defektų šalinimo, tiek pirkėjai, tiek pardavėjai neretai patekdavo į keblias situacijas ir patirdavo nuostolių dėl pastatų (ne)baigtumo. Visa Lietuva žino garsiausiai nuskambėjusias istorijas, kai su banko paskolomis nusipirkus 85 proc. baigtumo NT objektus, staiga bendruomenė sužinodavo, kad išduotas statybos leidimas naikinamas, o dėl esminių nukrypimų nuo projekto, pripažinta savavališka statyba. Todėl po teismų maratono, gyventojus pasiekdavo verdiktas –pastatai turi būti nugriauti. Nereikia net ir minėti kiek finansinių, laiko ir ramybės nuostolių patirdavo šeimos likusios ir be namų, ir be pinigų, ir be verslų. Taigi nuo šių metų sausio mėnesio įsigaliojęs reikalavimas parduoti butus ar namus tik su 100 proc. baigtumu tikrai padės apsaugoti NT pardavėjus ir pirkėjus nuo tokių istorijų.
Atitikimas projektui
NT brokeris Edvardas Griškevič pasakoja, kad nemažai NT Vilniuje parduodančių ar ieškančių pirkti žmonių teiraujasi ko tikėtis ir ką reiškia 100 proc. pastato baigtumas, klausia į ką reikia atkreipti dėmesį, baiminasi dėl nepatinkančios tapetų ar sienų spalvos. Tačiau šis reikalavimas dažniausiai neturi nieko bendro su pastato apdaila.
„Statybos įstatymas numato, kad nebaigtas statinys – statinys, kurio statybos darbai, nustatyti statinio projekte, yra neužbaigti. Užbaigtas statinys, tai Registrų centre įregistruotas pastatas, kurio visi statybos projekto etapai yra įgyvendinti. Taip pat užbaigti visi namo šildymo bei aprūpinimo karštu vandeniu bendrųjų inžinerinių sistemų įrengimo darbai. Kitaip sakant, tai yra standartinė dalinė apdaila. Paprastai 80 proc. baigtumu įregistruojamas statinys, turintis pamatus, laikančiąsias konstrukcijas, langus, duris, stogą, pastatas, į kurį įvesta elektra. 10 proc. baigtumas – tik pamatai“, – pasakoja E. Griškevič.
Tiesa, NT brokeris pripažįsta, kad teoriškai, jeigu statybos projekte buvo numatytos sienų spalvos ir plytelių įrengimas, net virtuvės baldų komplektas ar sodas, trinkelėmis išklota automobilių stovėjimo aikštelė, tuomet tai turi būti įgyvendinta, tačiau praktikoje nepasitaikė atvejų, kad projektuotojai ruoštų net ir sudėtingų, kokie ir yra daugiabučiai, statinių projektus su apdailos detalėmis. Juo labiau, jeigu statomas kotedžas, dvibutis ar individualus namas. Vizualizacija, kuri pateikiama pirkėjui, dažniausiai nėra aprašoma statybos projekte. Statybos projekte derinami ir planuojami pastato techniniai bei energetiniai reikalavimai, siekiant užtikrinti, kad pastatas atitiktų saugumo, energetinius, gaisrinės saugos ir kitus reikalavimus.
NT Vilniuje kainos
Antras mitas, kurį NT brokeriai bando griauti, yra tai, kad šio reikalavimo įgyvendinimas turės įtakos NT kainoms. Pasak E. Griškevič, laisva rinka veikia ne visai taip. Nors dar anksti sakyti ir teikti kokias nors garantijas, tačiau paprastai paklausa turi didesnę įtaką, nei pirkėjai gali numanyti.
Statistikos departamento duomenimis, 2023 m. ketvirtą ir trečią ketvirtį buvo pastebimas NT sandorių skaičiaus mažėjimas. Daugelis NT pirkėjų laukia krentančių kainų. Todėl galima abejoti, ar NT pardavėjai, dabartinėje situacijoje, yra pasiryžę kelti NT Vilniuje kainą.
Kita vertus, šis Statybos įstatymo pakeitimas nėra iš esmės keičiantis statybų procesą. Juk ir iki šiol perkant pirminėje rinkoje būstą su daline apdaila, statytojai įsipareigodavo „priduoti“ pastatą. Šiuo atveju, jie tai turi padaryti dar iki pardavimo sandorio, o ne po jo. Taigi, iš esmės nesikeičia niekas, tai nedidelė detalė, kuri suteiks NT rinkai didelį saugumą.
Daugiau informacijos:
NT brokeris Edvardas Griškevič
e.paštas: edvardas.griskevic@urbanestate.lt
Tel. 8 648 08 069