Europos Komisijos duomenimis, pastatai Europos Sąjungoje sunaudoja apie 40 proc. energijos ir sukuria 36 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Statyba yra antra, po aviacijos, labiausiai žemyną teršianti sritis, todėl kai kuriose šalyse narėse apmokestinta. Todėl Europos komisija priėmė gaires, pagal kurias visi nauji pastatai iki 2030 m. turėtų būti nulinės emisijos, o jau naudojamas nekilnojamas turtas (NT) iki 2050 m. turėtų būti renovuotas į nulinės emisijos. NT gyvenamųjų namų segmente iki 2030 m. turėtų pasiekti bent E energinio naudingumo klasę, o iki 2033 m. – D. Iki 2035 m. bus uždraustos iškastinio kuro šildymo sistemos. Tiesa, kiekviena valstybė savo nacionalinėje teisėje šias gaires įgyvendins skirtingais tempais ir būdais. Apie tai šiandien kalbamės su tarptautinių NT įmonių konsultantu, NT brokeriu Edvardu Griškevič.
Kaip apskaičiuojama pastato tarša?
Dažniausiai NT objekto taršta, t.y. poveikis aplinkai, matuojamas pagal šiluminę varžą (R). Kai kuriose valstybėse dar matuojama statybos poveikis aplinkai, tarkim, ar statomas medinis gyvenamasis namas, ar iš blokelių ir pan.
Reikalavimai NT energinės klasės nustatymui skirtingose valstybėse taip pat skiriasi, tarkim, Vilniuje visų A++ energinio efektyvumo NT gyvenamųjų namų sergmente šilumos perdavimo koeficientas (U) sienoms turi būti <0,11 W/ m²K, Danijoje – 0,196 W/ m²K, Prancūzijoje – <0,9 W/ m²K.
Ar yra priimtų mechanizmų skatinti gyventojus statyti sandaresnius NT gyvenamųjų namų segmente?
Populiariausi yra du būdai reguliuoti gyventojų elgseną – mokesčiai ir subsidijos. Valstybės renkasi abu kelius. Vienos ypač aukštais mokesčiais apmokestina naują statybą ir teikia subsidijas renovacijos projektams. Lietuvoje subsidijuojamos tokios programos kaip kieto kuro šildymo katilų keitimas į šilumos siurblius, saulės elektrinių įrengimas.
Kitose valstybėse nėra jokių subsidijų naujos statybos projektams, tačiau NT statyba apmokestinta milžiniškais mokesčiais, kurie apskaičiuojami pagal NT kvadratūrą, projekto sudėtingumą, medžiagas ir CO2 išmetimą statybų metu.
Dar kitur Europos sąjungos valstybėse yra pasirinktas kitas kelias. Teikiant mažesnes palūkanų normas naujos statybos NT projektams, subsidijas ir kitas paskatas, skatinama statyti aukštos energinio efektyvumo klasės NT. Kuris kelias teisingesnis, tikriausiai parodys laikas.
Ar yra pasitaikę atvejų, kai vartotojai nusivylė NT Vilniuje A energine klase?
Kiekvienas NT pardavimas Vilniuje yra unikalus. Todėl bendraujant su pirkėjais ir pardavėjais tenka išgirsti pasakojimų apie netikėtas situacijas. Anksčiau NT pirkėjai stebėdavosi, kad A++ energinės klasės pastatuose reikia rekuperacijos sistemos, todėl sunaudojama nemažai elektros energijos. Vasarą pastatą reikia vėsinti, žiemą – šildyti. Dėl sausesnio oro, kartais tenka įsigyti oro drėkintuvus, kas ne visada komfortiška atopiniu dermatitu sergantiems asmeniams. Todėl net ir rankoje laikant energinio efektyvumo sertifikatą, visada NT pirkėjui patariama įvertinti pastato kokybę ir konsultuotis su ekspertais. Jeigu A++ energinio efektyvumo pastatas pastatytas kokybiškai, jame komfortiška gyventi, ir visada NT pirkinys atitinka pirkėjų lūkesčius.
Ačiū už pokalbį!
Daugiau informacijos:
NT brokeris Edvardas Griškevič
+370 648 08069
edvardas.griskevic@urbanestate.lt